Varžybos, „Lietuvos neįgaliųjų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas“, antra vieta. Šitiek treniravausi ir susimoviau. Koją čia pakišo konkurencijos nebuvimas treniruotėse. Treniruojuosi, ariu, o reikia lenktyniaut ir… Kai nepadarai praktiškai nieko dėl ko dirbai per treniruotes, todėl kad galvoj verda tik kaip čia greičiau, tai nieko gero. Užtat labai gerai, kad tą išsiaiškinau dabar ir iki Italijos turiu laiko pataisyt.

Pats renginys, tai jėga, smagu matyt tikrai smarkiai judantį jaunimą ir ne tik, bet bent jau judančių vežimėliu tarpe, nesijautė, jog tai yra Lietuvos čempionatas…Kodėl? Todėl, kad per vasaros stovyklą būna daugiau žmonių, kurie nusiteikę atlikt kažką stipriau, greičiau. Kodėl šitaip yra? Galvojau… Išmąsčiau, jog pirmiausia yra ne technikos trūkumas, o žmonių (trenerių), kurie nebijotų dirbt su neįgaliu jaunuoliu. Molio tai pas muus yra… Ir neblogo… Tik reikia minkyt!

Užtai varžybos ne tik nušvietė kelią, kaip judėt toliau, bet ir davė peno pamąstymams, kaip čia galima būtų Lietuvos neįgaliųjų sportą padaryt konkurencingesniu.

Šį šeštadienį laukia Lietuvos plaukimo čempionatas, plauksiu 50m nugara. Šį kartą reikia susikaupt!

Mindaugas Baltuška.