Šį savaitgalį tiesiog buvau namie, įjungęs tinginio rėžimą… Šiaip nesu tinginio stadijos fanatikas, bet tinkamu momentu, man ta stadija geriausia, kokia tik gali būti. Galvoju, kad jei kiekvienai veiklai atrastum tinkamą laiką, ta veikla gali suteikt ne 100%, bet 120% malonumo. Nesvarbu ar tai darbas, ar mokslai, ar sportas, ar knygos skaitymas, ar jau minėtoji tinginystė.

Kodėl kalbu apie tinginystę?

Diskutuoju apie tinginystę, nes niekada apie ją nekalbėjau. Be to, ja mėgautis 120% yra labai paprasta. Aišku, kad visoms veikloms reikia sąlygų, bet tinginystė to reikalauja mažiausiai. Tereikia vietos ir laiko, kur galėtum nevaržomai tingėti.

Kaip pasiekti to, kad tinginystė būtų malonumas?

Anksčiau jausdavausi prastai, jei nieko neveikdavau daug laiko, bet po praėjusių dviejų savaičių supratau, kad daugiau nieko nenoriu – tik tinginystės. Dėl to grįžau namo ir visą šeštadienį pratingėjau! Tada labai greitai sau viską sudėliojau ir paaiškinau.

Paskutiniai pora metų galima sakyti buvo atostogos. Pirmadienis ar šeštadienis, trečiadienis ar sekmadienis, visos dienos vienodos. Eik kur nori, daryk ką nori. Ne vieną kartą anksčiau esu sakęs, kad pasiilgau laukti savaitgalio, pasiilgau sekmadienį laukt pirmadienio. Pasiilgau jausmo trečiadienio vakare, kai supranti, kad didžioji dalis darbingų dienų praėjo. Visa tai dabar vėl turiu ir tai mane labai džiugina!

Taigi, grįžkime prie neatsakyto klausimo. Mano galva, tinginio pilnavertį malonumą gali pajausti tik tada, kai kurį laiką atlieki sau mėgstamas veiklas, į kurias sudedi visą save, o po to randi vietą ir paskiri laiką, kada gali tas veiklas pamiršti. Noriu pabrėžti, kad tos veiklos būtinai turi būt mėgstamos, nes kitaip tinginio metu galva bus pilna minčių: „kaip čia man blogai“, „man nesiseka“, „kaimynas apgavikas“ ir t.t. Be to, tinginystės malonumo koeficientas smarkiai koreliuoja su veiklų atlikimo laiku ir intensyvumu. Todėl, jei tinginys nemalonus, neskubėk kažkam priekaištų sakyti, o pagalvok ar pats padarei viską, kad tinginį užsitarnautum.

Taigi, nors esu studentas ir save laikau sportininku, tačiau kitas reguliarus ir labai svarbus atlygis be medalių ar mokslo vaisių man yra užtarnauta tinginystė.

Mindaugas Baltuška